Santrauka:
Poezijos pavasarių akimirkas Kiršuose menant
(iš ciklo „Akristichų triptikai“)
Brenda rūkas palaukėj
Ryto marška švelnia...
Argi ryto nelaukei? –
Duonos riekės delne...
Ūkanota tolybė
Nuo kalvų pietuose
Atsiritus sužibo:
Stovi kryžium dvasia...
Sodybos pamatai seni
Atmintimi dar apsilanko:
Languotą suknią ar meni,
O diemedįį – po savo langu?
Minia jau skainioja gėles –
Ėriukai tvarte uždaryti! –
Ji vainikus nupynus neš
Ant laikino akmens mažyčio.
Aplinkui dūzgesys žiedų –
Laktas bitelės numedavo.
Vėl vysta šakos – apmaudu! –
Ir blėsta atminimas tavo.
Taki vaikystės karalystė
Eilėraščiuose nepaklysta!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-08 21:41:40
Skaitydamas nežiūriu kaip į akrostichą, o tiesiog kaip į gerą eilėraštį. Žodynas turtingas, randu labai retų žodžių.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-04-07 23:05:47
Gera buvo skaityti, pravažiuoju pro tas vietas visuomet su keistu virpėjimu širdyje
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-07 21:17:02
"Laktas bitelės numedavo" - labai gražiai pagauta nuotaika. Žodžiu, puikiai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-04-07 20:02:13
Profesionaliai. Languota suknia... Sentimentai...sugraudino.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-04-07 17:56:00
Puikus akrostichų triptikas. Duonos riekė delne... languota suknia ir bitelių numeduotos laktos – tai nostalgiški ir mieli akcentai.