Nematuojama

Tamsą keičia šviesa,
Žiemą keičia pavasaris.
Ten, kur glūdi dvasia,
Tikrą prieglobstį rasime.
Ten gelmė nemari,
Ten būtis nematuojama.
Tad kodėl pakely
Net ir meilė aukojama?
Širdį kausto ledai,
Veidas šaltas, sustingęs...
Ar ne pats sau trukdai
Būti šiandien laimingas?
Juk būtis nemari,
O gelmė nematuojama.
Ką, mielasai, kuri?
Ką dėl to paaukoji tu?
Laimužė

2015-04-07 08:43:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-04-07 11:16:34

Juk būtis nemari,
O gelmė nematuojama.
Ką, mielasai, kuri?
Ką dėl to paaukoji man?
       
Čia gal ne autorė taip nori, o tik rimas įkyriai pasakinėja :-)
Jeigu rimtai, tai melodingas ir labai įtaigiai jausmingas kūrinys. 

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-04-07 10:49:10

Įtikėjau žodžiais. Radau juose prasmę. Ačiū autorei.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2015-04-07 09:19:01

Prasmingais žodžiais skatinate gyventi, įtikinamas jausmas taip pat, kai taip skaidriai tarp eilučių...

Ar ne pats sau trukdai
Būti šiandien laimingas?
... išties...