Tamsą keičia šviesa,
Žiemą keičia pavasaris.
Ten, kur glūdi dvasia,
Tikrą prieglobstį rasime.
Ten gelmė nemari,
Ten būtis nematuojama.
Tad kodėl pakely
Net ir meilė aukojama?
Širdį kausto ledai,
Veidas šaltas, sustingęs...
Ar ne pats sau trukdai
Būti šiandien laimingas?
Juk būtis nemari,
O gelmė nematuojama.
Ką, mielasai, kuri?
Ką dėl to paaukoji tu?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-07 11:16:34
Juk būtis nemari,
O gelmė nematuojama.
Ką, mielasai, kuri?
Ką dėl to paaukoji man?
Čia gal ne autorė taip nori, o tik rimas įkyriai pasakinėja :-)
Jeigu rimtai, tai melodingas ir labai įtaigiai jausmingas kūrinys.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-07 10:49:10
Įtikėjau žodžiais. Radau juose prasmę. Ačiū autorei.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-04-07 09:19:01
Prasmingais žodžiais skatinate gyventi, įtikinamas jausmas taip pat, kai taip skaidriai tarp eilučių...
Ar ne pats sau trukdai
Būti šiandien laimingas?... išties...