Pavasaris pribarstė dovanų:
Kam strazdanėles, o kam naują viltį.
Neliūdna man. Aš ten, kur tu, einu –
Ne imti susitinkam, o dalintis,
Nes mudviem nebereikia, ką anksčiau
Tik savinomės, saugot nemokėjom...
Tu mano ranką dar suspausk tvirčiau,
Nes už pusiaukelės toli nuėjom...
Nesurinkau, ką man tada davei,
Ne viskas ir į tavo sodus krito.
Žinojau visada... Ir tu žinai,
Kur sielos langą rasim pradarytą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2015-04-07 08:59:21
jautrus kalbėjimas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-04-07 08:13:49
Sklandžiai išsakyti taurūs jausmai skaitančiųjų nepalieka abejingais.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-04-07 00:26:44
Profesionaliai ir labai subtiliai, priglausiu
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-04-06 20:13:07
Subtiliai poetine raiška perteiktas trapus dviejų sielų ryšys.
Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-04-06 20:01:13
„Žinojau visada... Ir tu žinai,
Kur sielos langą rasim pradarytą...
Labai puikiai, kai susitinkam dalintis!
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-04-06 19:56:57
Žaviuosi Jūsų eilėmis...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-04-06 19:38:19
Labai mielas, labai gražus. :)