Pavasaris pribarstė dovanų:
Kam strazdanėles, o kam naują viltį.
Neliūdna man. Aš ten, kur tu, einu –
Ne imti susitinkam, o dalintis,

Nes mudviem nebereikia, ką anksčiau
Tik savinomės, saugot nemokėjom...
Tu mano ranką dar suspausk tvirčiau,
Nes už pusiaukelės toli nuėjom...

Nesurinkau, ką man tada davei,
Ne viskas ir į tavo sodus krito.
Žinojau visada... Ir tu žinai,
Kur sielos langą rasim pradarytą...