Ir krito aštrios snaigės iš Tavo delnų, baltais pūkais pasiversdamos.
Pradingo viskas tarsi sapnas ryto šviesoje.
Ramios mintys nebelanko vienišų rankų gilioj nakty.
Ir nebeliks tų valandų, kai užsidega mana diena,
Nes aš gimiau paukšte, o krentu į žemę tiesiog tirpstančia snaige.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-03 23:37:03
Na, paskutinė strofa irgi verta dėmesio, mažai kuo nusileidžia pirmajai :)
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-03 12:42:00
Pirmoje eilutėje sudomino aštrios snaigės, virstančios pūkais. Galiu juos susieti su paukšte, bet sapnas, ryto šviesa ir kita – tiesiog užpildas.