Aš dažnai išskaitau iš sumerktų akių
Tavo padriką žvilgsnį į kiautą.
Prisitryniau pūsles, bet kaip aidas linkiu.
Taip svarbu, kad žaizda užkariauta.
Ir iš alpstančio principo traukiu stygas,
Bet nebeskamba – kvapas lyg raugo.
Pasivyčiau prabėgančią žaizdą kol kas,
Nes tik ji mane stebintį saugo.
Stygos skamba. Ne muzika – nepanašu.
Toks būti nenoriu, bet būsiu...
Tavo padriką žvilgsnį palaistau lašu
Ir palydžiu ramiai šaltu gūsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2015-04-02 18:41:00
Man čia gražu ir daininga :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-04-01 22:57:02
Tavo padriką žvilgsnį palaistau lašu
Ir palydžiu ramiai šaltu gūsiu.
Gražus išsireiškimas... Pažanga. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-01 20:04:04
Gerai, net labai neprastai, visiškai nepanašus į buvusį. Nekreipkit dėmesio į aną komentarą – pastovus negatyvas. Juolab nuo lyrikos nutolęs per kilometrą, apie rimavimą net nekalbu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2015-04-01 19:56:25
pirmos dvi eilutės lyg ir nieko
o toliau silpnyn ir silpnyn
kabutės irgi žavesio neprideda