Santrauka:
(išėjusiems ir esantiems)
Kartais belieka žodžiai trys,
Kuriuos tari prie kapo tyliai,
Ir nors tau nieks neatsakys,
Širdis šnabždės: „Aš Tave myliu“.
Tie, kas išėjo, nesugrįš,
Jų meilės dovana Tau liko.
Ji lyg pavasario šauklys
Pulsuos virš lauko nuogo, pliko.
Pulsuos ir kvies mylėt už du
Gyvenimo kiekvieną lašą.
Nors kartais būna nesaldu,
Vis eit į priekį meilė prašo.
Vis eit, tikėt savim ir ja
Ir sielos šauksmui atsiduoti.
Juk siela spindi Tavyje
Ir prašo, kad išsivaduotum
Nuo baimės būti savimi,
Nuo nerimo ir abejonių.
Kad degtum meilės ugnimi
Ir leistumeis vidaus kelionėn
Į savo širdį, nes joje
Atrasi tyrą meilės galią.
Tegul ji žydi Tavyje,
Tegul nušviečia ji Tau kelią.
...
Kartais belieka žodžiai trys,
Kurie vis skamba tau nebyliai.
Ir nors tau nieks neatsakys,
Kartoki sau: „Aš Tave myliu.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-02 00:39:37
Ne iš auktosios matematikos: meilė tarp dviejų, tai ir žodžių užtektų poros (bent pavadinime): MYLIU TAVE.
Su nuoširdžiu tekstu – nepasiginčysi...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-04-01 23:18:19
Gražus, nuoširdus kūrinys. Tyliam skaitymui ir pamąstymui.
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-04-01 21:16:18
Tiesą sakant nuoširdus ir teisingas eilėraštis. Kad ir girdėtas.
Ir jo antraštė – iš žodžių tų, kur dar niekas geriau nesugalvojo... Ir jų taip visi bijo eilėraščiuos, kad jie jau skamba netikėtai gaiviai.
Eilės yra ne palaidos, yra klaidelių. Autorė turbūt išgrynins stilių individualų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-01 20:08:35
Na, galima žiūrėti ir iš teigiamos pusės, nes kažką blogo rasti visada nesunku ir taip lietuviška :))) Matau puikų rimą, ritmą (na, čia kažkam aukštoji matematika :))) ), o ir apskritai eilės neprastos.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2015-04-01 20:00:04
blankus
per daug įvardžių
per daug vienodų ir panašiu eiliškumu išdėstytų įvaizdžių
tiesa sakant nuobodus