Kokia tyla...
Gal kad save išlydime?
Ledinis žirgas bėga, bet be pasagų –
Per gilios pusnys, kuriomis dabar seku
Pėdas...
Nenusisuk – nebūki rytdiena.
Tačiau nebūki ir išmindžiotu taku...
Kokia tyla...
Net sniegenos sustingusios,
Erškėčio uogos – akmeniu,
Spygliai jo – likimu...
Aš žirgą užu kamanų imu,
Žiūriu jam į akis ir ieškau laiko dingusio.
Per daug baltos.
Ramu, ramu...
Jau saulė taip žemai ties horizontu.
Leidžias...
Šešėliai tįsta – nematyti pabaigos...
.....................................................................
Žiema kaltes atleidžia savo medžiams,
Nors ir nejunta šito jie speiguos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mažylė
Sukurta: 2015-05-04 20:49:15
Pasiimu šią vietą...
Žiema kaltes atleidžia savo medžiams,
Nors ir nejunta šito jie speiguos.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-02 00:16:38
Gal nemažai gražaus daiktavardyno,
bet daug svarbiau sąsajos,
kur tarp tų daiktų ir vardų...
Čia ir prasideda poezija.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2015-04-01 20:24:45
Kokia tyla...
Net sniegenos sustingusios,
Erškėčio uogos – akmeniu -----> šitą gabaliuką lyg savarankišką haiku perskaičiau
kitkas nelabai nelabai
bet autorius ir taip žino:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2015-04-01 17:08:31
Kiek daug pačios geriausios, giliausios poezijos! Ačiū!
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-04-01 12:59:22
Man tai labai nepatiko, nes šiandien balandžio 1-oji...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2015-04-01 12:33:38
Gražus kalbėjimas.Ramu, ramu...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-04-01 10:22:58
Pasidovanoju be komentaro. Dėkui. :)
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-04-01 09:44:48
Noriu kažką parašyt...bet jau viską pasakei, lieka tik skaityt...gal žiema atleis.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-04-01 07:52:06
Juk nustebtume, jeigu būtų atsiliepta - aš esu kelias, ir užgestų visi žiburiai, o įsižiebtų saulė. Įtaigu.