Į žiemą ir tave

Kokia tyla...
Gal kad save išlydime?
Ledinis žirgas bėga, bet be pasagų –
Per gilios pusnys, kuriomis dabar seku
Pėdas...
Nenusisuk – nebūki rytdiena.
Tačiau nebūki ir išmindžiotu taku...
 
Kokia tyla...
Net sniegenos sustingusios,
Erškėčio uogos – akmeniu,
Spygliai jo – likimu...
Aš žirgą užu kamanų imu,
Žiūriu jam į akis ir ieškau laiko dingusio.
Per daug baltos.
Ramu, ramu...
 
Jau saulė taip žemai ties horizontu.
Leidžias...
Šešėliai tįsta – nematyti pabaigos...
.....................................................................
 
Žiema kaltes atleidžia savo medžiams,
Nors ir nejunta šito jie speiguos.
 
kaip lietus

2015-04-01 01:19:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Mažylė

Sukurta: 2015-05-04 20:49:15

Pasiimu šią vietą...

Žiema kaltes atleidžia savo medžiams,
Nors ir nejunta šito jie speiguos.

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2015-04-02 00:16:38

Gal nemažai gražaus daiktavardyno,
bet daug svarbiau sąsajos,
kur tarp tų daiktų ir vardų...
Čia ir prasideda poezija.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2015-04-01 20:24:45

Kokia tyla...
Net sniegenos sustingusios,
Erškėčio uogos – akmeniu -----> šitą gabaliuką lyg savarankišką haiku perskaičiau

kitkas nelabai nelabai
bet autorius ir taip žino:)

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2015-04-01 17:08:31

Kiek daug pačios geriausios, giliausios poezijos! Ačiū!

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2015-04-01 12:59:22

Man tai labai nepatiko, nes šiandien balandžio 1-oji...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2015-04-01 12:33:38

Gražus kalbėjimas.Ramu, ramu...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2015-04-01 10:22:58

Pasidovanoju be komentaro. Dėkui.  :)

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-04-01 09:44:48

Noriu kažką parašyt...bet jau viską pasakei, lieka tik skaityt...gal žiema atleis.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2015-04-01 07:52:06

Juk nustebtume, jeigu būtų atsiliepta - aš esu kelias, ir užgestų visi žiburiai, o įsižiebtų saulė. Įtaigu.