Ištylėti vakarai

Su savimi pabūt abiem geriausia –
Kalba išseko, norisi tylos...
Vien žodžiai jau – ne žiedlapiai užklos,
Jei juos barstysi net neįsiklausęs,

Kaip byra jie dabar: ar švelniai tyliai,
Ar trupa kaip lazdynų žirginiai...
Suvokti mudviem duota jau seniai,
Ne žodžiais vardijamą jausmo gylį,

O buvimu, žinojimu, kad svarbūs
Ir netgi ištylėti vakarai...
Dėmes kai jausmo žirklėm iškarpai,
Jau lieka tai, ką dovanoti verta.
Eiliuotoja

2015-03-26 20:38:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2015-03-27 09:15:54

Kartais nereikia žodžių, tyloje skaidresnė emocija, kaip ir Jūsų kūrinėlis. Ačiū autorei.♥

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2015-03-26 22:28:39

Prasmingas emocinis dialogas tylos kalba.

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2015-03-26 21:16:54

Taip gražiai surikiuoti tie žodžiai.

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2015-03-26 20:54:18

O taip, nuostabu.