Oi kaip gražu būna, kai gražūs kariūnai užgriūna Gariūnus
ir sugurina aukštųjų kunigų ir rašto aiškintojų sūnus,
išvarto stalus ir kedžius, išvaiko pirklius iš šventų paviljonų,
o nešvarius pinigus plaudami paskandina Neryje.
Vakare jie įsiropščia į bokštą bažnyčios šventųjų Jonų
ir iš aukštai regėdami savo vertę bei ūkio augimą spartų,
kvatodami meta maišą eurocentų elgetoms prie Aušros vartų,
po to trenkę į sprandą šešėliui, perlaužia jo stuburą.
Kitą dieną jau iš naftos tirščių jie sotų gyvenimą buria,
o po maldos pietų iššovę saliutą į vaškuotą dangaus mėlį,
artistiškai nukrenta į žaidimų aikštelės smėlį
ir raitosi jame lyg nekaltą vaikystę prisiminę liūtai.
Nesulauksit, ponai kariūnai, neatiduosiu Briuseliui savo klumpių,
kalbos su painiomis Jablonskio taisyklėmis, kurios prezidentai
su karaliais neišmoksta, miškų, laukų ir kumpių
bei tautinių šokių, kuriuos meškos su meškauskais šoka.
Tiesa, dažnai susipainiojęs ant Tėvynės grindinio griūnu,
bet Briuselyje tikrai nesigėdysiu lietuviškų klumpių,
brangiai pirktų iš Gariūnų kariūnų, nes dabar svarbiausia
graikams įbrukti Žagrakalytės dovanotą žagrės rankeną,
kad už vargo eurus dukroms lauktuvių gaučiau naminį grifoną,
o žmonai Elenai (iš Trojos) – Sigutės pasakoj užaugintą kalytę.
Tik kada pašviesės niūrus Europos fonas? Ir vardan ko?
Don‘t worry – be happy, but most importantly no war.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-03-26 22:38:24
Ar nepavėluota giesmė?
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-26 21:06:09
Ogo...patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-26 15:38:08
Giliu žvilgsniu, sodria raiška. Super!
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-03-25 23:24:05
Labai sudėtinga pakomentuoti, nes kūrinys supintas neišdraskomai.
Kaip ir visada, matyti Autoriaus erudicija, nepaslepiamas eufonijos valdymas (ū ū ū y y), darbštumas, lengva ranka ir tvirtos nuostatos.
Siužetinė ir paslėptoji linija tai daugmaž aiški, bet man oi kaip gražu, kaip visa tatai parodoma: puikiai dera pirkliai, šventi paviljonai ir šventi Jonai, pranašai ir aukšti bokštai, boluojantys lyg minaretai, iš kurių matyti nūdienos tendencijos ir senoji Ostra Brama, o jau susidorojimas su šešėliu – išvis pasaka, kaip slibino nukovimas (tuo koreliuoja su lietuvių liaudies kalyte ir žarijų duobe). Vaizdusis junginys iš naftos tirščių būrė, kaip ir kiti meniniai išradimai, čia taikomi turbūt pirmiausia politiniam kontekstui, bet visai susilieja ir su visų laikų kultūriniu (būrimo menai ir raganavimas). Gula šešėlio kampas nuo Triptiko (dėsnių prasme).
Gariūnų (visokeriopo, t. y. visuomeninio ir kitokio, turgaus) kariūnai – atseit tautos vertybių sargyboje. Tik apsidairyk panosėje – matysi, kad tas tiesa. O klumpės (avalynė tautinė ir perkeltinė), kumpiai (ar senovės medžioklių laimikiai, ar vėlesni skilandžiai, ar Krekenavos kvy kvy), dar būtinai toji ypatinga kalba – išskirtiniai brangintini punktai, nes sumyštančios vertybės, kaip antai: tautinis padargas žagrė, žodžių ir prasmių žaisme gražiai paminima Žagrakalytė, taipogi čia ir ten įmanoma lietuvė Sigutė, joms į draugę Briuselio ir šiaip grifonas, universalieji kedžiai, Elena iš Trojos, rodo absoliučią kultūrų sanglaudą, viskas tiesiog niveliuojasi, lietuviškų sodų ainis prakalba lyg Briuselis forever.
Nesulauksit, ponai kariūnai, pranašai jūs netikri! Neprekiausiu ir neparsiduosiu. Pabaigoje, kaip ir geriausia psichologiškai, įsriegtas antimilitaristinis No war, nesvarbu, kad praleista Make love, vis tiek įplieskia bendrai patriotinę ir asmeninę ugnį. Baigiama atseit ramiai, bet toji būsena labiau savotiškas neutralitetas (gyvent tai reikia), pastanga priimant realybę likti atspariam.
Pavadinimas rodo ne tik ironišką poziciją, bet ir pasaulio, margojo turgelio, įvairovės grožį.
Komentaras labai blankus, o kūrinys, aišku, ne.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-25 22:57:36
Paskutinė eilutė nuramino. Taigi, ramiai einu miegot... :)