... tas Žemės atodūsis,
kai rūkas nuo kalnelio
į slėnį atšliaužia...
Ir darosi ant širdies
lengvas lengvumas,
įsiplieskiant pavasario laužui...
Žalios liepsnos,
žali vėjo gūsiai,
lauždama žalią užtvanką
grumiasi.
Niekada tu, širdie,
sklidinesnė gerumo žmogui,
medžiui, paukščiui
nebūsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-18 09:22:35
Visus taip paveikė saulutė, kad ž.ž , net žydi pavasaris.Miela.