Atbrisi per aksominę žolę rasotą.
Sučiulbėsi varnėnu po mano langais.
Irsis mėnesio kiūžtantis, dylantis luotas.
Vėjas beržo viršūnėse spinduliais žais.
 
Neliūdėsiu, kad dienos  ne visos šilkinės.
Juk į pragarą vartai labiau atviri.
Išlaižysiu žaizdas – kelio akmenys skaudžiai pritrynė.
Tarsi atgaivą – sulą berželių geriu.
 
Tu ateisi. Vėl obelžiedžius gegužė vėtys.
Supsis  saulė kaštonų žieduos.
Už akimirką laimės bus brangiai sumokėta.
Už parankės pavasarį jauną veduos.