Atbrisi per aksominę žolę rasotą
Atbrisi per aksominę žolę rasotą.
Sučiulbėsi varnėnu po mano langais.
Irsis mėnesio kiūžtantis, dylantis luotas.
Vėjas beržo viršūnėse spinduliais žais.
Neliūdėsiu, kad dienos ne visos šilkinės.
Juk į pragarą vartai labiau atviri.
Išlaižysiu žaizdas – kelio akmenys skaudžiai pritrynė.
Tarsi atgaivą – sulą berželių geriu.
Tu ateisi. Vėl obelžiedžius gegužė vėtys.
Supsis saulė kaštonų žieduos.
Už akimirką laimės bus brangiai sumokėta.
Už parankės pavasarį jauną veduos.