Santrauka:
Su Kovo vienuoliktąja…
Jau vėl pavasaris gaivus,
miške žibučių akimis sužimba.
Sula klevinė lūpas vilgo,
švelnus vėjelis, garbanas pašiaušęs,
vėl širdį džiugesiu pripildo...
Saulutė debesų pūkus praskleidusi,
lyg jaunamartė pirmąrytį prabudusi,
vaivorykštės kampu veidelį braukia,
auksinius spindulius žemelėn žeria,
į rugio želmenį jau keltis šaukia.
Tik paklausyk, papieviais, pabaliais
garuojančių arimų stygos virpa,
skardus nuaidi pempių
gyvi gyvi,
į saulę vyturio giesmė aukštai pakyla,
užgožia muzika šventa beribę tylą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-11 19:54:34
Įdomu tai, kad labai sklandžiai skaitosi be rimo, nes ritmas yra idealus. Va, tokias nerimuotas eiles galiu skaityti su malonumu.