Jau vėl pavasaris gaivus,
miške žibučių akimis sužimba.
Sula klevinė lūpas vilgo,
švelnus vėjelis, garbanas pašiaušęs,
vėl širdį džiugesiu pripildo...
 
Saulutė debesų pūkus praskleidusi,
lyg jaunamartė pirmąrytį prabudusi,
vaivorykštės kampu veidelį braukia,
auksinius spindulius žemelėn žeria,
į rugio želmenį jau keltis šaukia.
 
Tik paklausyk, papieviais, pabaliais
garuojančių arimų stygos virpa,
skardus nuaidi pempių gyvi gyvi,
į saulę vyturio giesmė aukštai pakyla,
užgožia muzika šventa beribę tylą...