Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Č. paveikslui.Ši Čiurlionio trilogijos trečioji dalis yra pati dramatiškiausia.Kibirkštys, išsivadavusios iš nelaisvės tvirtovės, plaukia tarsi laisvai ir nerūpestingai,jų muzikiniai tonai švelnūs džiaugsmingi,tačiau jos praradusios šaknis -savo auras,jos pasimetusios...kiek toliau už jų užmaskuoti juodi grėsmės stulpai.Žemė tarsi užpustyta šviesiu klaidžiu dangumi.Šviesi melodija pereina į dramatišką.
Kibirkščiuoja baltas laisvės vėjas,
Fleitų skambesys pro miglą girdis –
Pirmas džiaugsmas sielon atskubėjęs
Neša viesulo banguos mūs širdis...
O tos širdys savo aurų neberanda –
Viskas užpustyta dangumi šviesiu!
Tai grėsmės kolonos per mūs Žemę brenda?!
Trupink jas, Perkūne, iš po debesų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-10-01 13:17:57
tapybiškas labai geras...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-01 10:11:17
atsiprašau antram stulpelyje pirmoj eilutėje turi būti žodis širdys
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-01 01:25:41
atsiprašau,pirma eilutė turi būti tokia:
Kibirkščiuoja baltas laisvės vėjas,
prašau pataisyti,ačiū kad taisote.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-01 01:25:40
atsiprašau,pirma eilutė turi būti tokia:
Kibirkščiuoja baltas laisvės vėjas,
prašau pataisyti,ačiū kad taisote.