Kibirkščiuoja baltas laisvės vėjas,
Fleitų skambesys pro miglą girdis –
Pirmas džiaugsmas sielon atskubėjęs
Neša viesulo banguos mūs širdis...


O tos širdys savo aurų neberanda –
Viskas užpustyta dangumi šviesiu!
Tai grėsmės kolonos per mūs Žemę brenda?!
Trupink jas, Perkūne, iš po debesų...