lietaus kuždėjimą žolėj užgaut
lyg žodžiai skiemenuotų
skaudžiai skaudžiai
kol pienių snaigės pro akis dangaus
save išbarsto
ir pakyla paukščiais
spalvoto ryto linksmas aidesys
tik spragtelt pirštais
ir diena nušvinta
taip nesunku nuspėt kas man esi
kai šalčio pumpurais
šalnoja pirštai
atodūsių pynė ir taip trapu
akių pasėliuose kregždučių šokis
lietaus karoliai
nuteka stiklu
nupiešę tavo atvaizdą
liūdnoką
žuvėdros klyksmas sielos židiny
nuobodžiai sprendžia
išlikimo lygtį
vis krečia kūną
priešpilnio drugys
kai paskutinis kąsnis nenurytas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-12 23:33:55
Svajingai gražus...
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-03-11 22:16:29
Ne kiekvienam duota išgirst kuždesį lietaus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-11 19:47:28
Keista, bet man eilės neliūdnos. Šiandien puiki nuotaika, tad skaitosi kitaip :) O kad puikus darbas, tai pritariu visu 100 proc.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-10 20:25:08
Esu jūsų eilių gerbėja. Puikios eilės. :)
Vartotojas (-a): Strazdelė
Sukurta: 2015-03-10 19:23:26
Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-10 19:21:45
Labai gražios eilės.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-10 18:23:50
akių pasėliuose kregždučių šokis
Kaip metaforiškai žaviai pro kuždesį lietaus į pavasario glėbį ateinam...