–––
Tylon – tyla...
ir vis pritrūksta laiko
įsiklausyt,
kaip plyšta vėjo stygos...
Dabar tik klaust ir klausti –
kas palaiko,
kai nėr lietaus,
vis nėr
tavęs pristigus?
Kai sėdi Dievas,
nugarą atsukęs,
ir žiūri, žiūri vis į vieną tašką.
Jaučiu – į vidų kaupias...
Taria – sukis.
Pakėlęs grumstą –
vandenį ištaško.
Už taikinį ant balto balto lapo,
save už tašką, akmenį pasiūlau...
––––––––––––––––––––––––––––
Lietus ant veido tavo veidą tapo –
lašais, lašais, lašais ir kraujo siūlais...
Maybe
2015-03-09 13:57:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-10 19:42:19
Stipru, įtaigu, mintis, emocija taip tiksliai pagauta, kad miela skaityti radus tokius perlus. Ačiū autorei.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-03-09 21:20:24
Aš tik pasakysiu, kad Jūsų kūrybą su malonumu skaitau seniai, o Minčių ėriuko pasakėlę moku mintinai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-09 20:33:11
Be žodžių... Bravo. :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-03-09 14:22:47
Įspūdingas žodžių audinys.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2015-03-09 14:15:45
Jaučiu – į vidų kaupias../ ... taip būtų galima apibūdinti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-09 14:14:20
Efektinga. Savame stiliuje. Super, plojimai.