Ramus čiurlenimas upelio,
Lyg tavo žodžiai... Kažkada
Čia buvo mudviejų stotelė.
Dabar ji be tavęs – tuščia.
Ir suolas – apkramtytas laiko,
Bet argi tai kam nors svarbu?
Jau atskirai dienas mes raikom,
Tad pastovėsiu už abu...
Ne pasimatymas. Nelauksiu,
Bet būnant šičia – tu arčiau.
...................................................
Per plaukus man tik vėjas braukė,
O aš tavas rankas jaučiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-09 16:58:06
Labai mielas.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-03-09 11:46:04
Giliadvasis kalbėjimas...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-09 10:21:10
Laikas nenutolina minčių apie gražiausias gyvenimo akimirkas.Nuostabūs prisilietimai mintimis.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-09 08:29:00
Šypsotis ir stovėti norisi prie jūsų eilių... švelniai pavasariškai nuglostančių, nors ir ... apkramtytu suolu.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-03-08 23:23:20
Labai artima. Geras kūrinys.
Gal perteklinis pavadinimas (juk yra talpioji eilutė Tad pastovėsiu už abu...)?
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-08 22:58:38
Vėjas niekadėjas, kuris apsimetinėja :) O už du stovėt sunku.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-08 22:33:49
Pasirodo jausmui nusakyti daug žodžių nereikia.
Labai patiko suolas apkramtytas :) laiko. :)
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-08 21:53:59
koks ilgesys...koks ilgesyyss...MAN LABAI PATIKO!!!!!!!!!!!!