Perkūnas botagu žegnoja žemę,
Dar nesigirdi dundesio garsų.
Jau nebegieda paukščiai, ir tylu tylu,
O šimtametės liepos dangų remia.
Tokia ramybė tik prieš audrą būna.
Prieš tai, kai vėtra supina šakas,
Kai laužo, talžo ištiestas rankas,
O ašarų upeliai graužia kūną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-03-08 23:37:36
Ta žegnonė jau ne kartą girdėta (bent daugiau poezijos skaičiusiam).
Pajauta yra, malonūs ausiai gaubiamieji rimai irgi paperka.
Belieka palinkėti pavasaringos nuotaikos kūryboje.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-08 23:04:36
Yra jausmas, yra.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-08 21:55:25
Perkūnas botagu žegnoja žemę... gražu. :)