meduotoj pievoj noriu pasiklyst
išglosčius paribį lengviau nebūna
užspaudžia gerklę piktas dusulys
ir bado adatėlėm gležną kūną
ore pulsuoja sakalo širdis
o plunksnose kvatoja vėjo pūgos
kad būtų galima save nuryt
kai ilgos naktys į tave suklumpa
kai purtosi iš nerimo drugys
sparnais nubrėžęs gilų dulkių ratą
tik pirštais mėnesieną išdraikyt
kai nykios mintys naktimis nukrato
ir saulė mano tarsi dykuma
iš šipulių sulipdo dieną šaltą
lyg priepuolis lyg koma svetima
į vidų kala tavo mano kaltę
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-06 21:36:22
Puikios eilės...lyg priepuolis lyg koma svetima...Labai gražu.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-03-06 21:33:51
Kiek daug gražių posakių radau. Gražiai išsakytas jausmas. Dėkui.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-06 20:23:47
Kažkada man taip rašėt, bet turiu pabrėžti, kad pati randat daugiau nei kas šiam saite naujų rimo derinių. Puikios eilės. Na, čia ne tik dėl derinių, o apskritai :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2015-03-06 20:22:53
Juntama ir pažįstama būsena.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-06 19:18:49
Labai labai gilu...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-06 16:40:57
Įtaigiai nusakyta išgyvenama būsena... Reikia tikėtis, kad tai laikina... ir vėl teks bristi meduota pieva.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-03-06 13:22:38
Kokie išgyvenimai, pajutus nakties šiurpų, dygų, šaltą prisilietimą!