Pavasario šviesa sušvito sieloj
Kol kovo sniegas supas ant šakų.
Mieguistą dangų glosto taikios dienos,
O man ir tau beprotiškai jauku.
Gyvenam, skęstam vienas kito žvilgsny,
Pakurstom ugnį dieviškos aistros.
Jau tuoj šaltiniai žemę meiliai girdys
Ir meilė gamtoje atsikartos.
Vėl vieversys parskris ir žadins grūdą
Į dangų stiebtis daigeliu žaliu.
O pumpurai saulėkaitoj prabudę -
Vaivorykštė pavasario gėlių.
Ir mes abu vaivorykštėj paskęsim,
Ir gersim paukščių pieną iš dangaus.
Juk meilė amžina. Ji amžiais tęsias.
Vėl siela su pavasariu draugaus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-06 20:30:21
Optimistiškas. Gerai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-06 16:53:01
Pavasario ir žodžių šviesa sušildė sielą... Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-06 11:34:19
Puiki lyrika, gerai pagauta pavasariška emocija.Be abejonės į mėgstamuosius.♥
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-03-06 11:18:23
Gyvas pavasariu dvelkiantis žodis, pilnas džiaugimosi buvimu kartu.