Tu vieniša, tu pienė rudeninė,
Į dangų stiebias du gležni žiedai.
Išaugusi gėlyno akmenyne
Papuoši žalią spalį geltonai.
Aplinkui driekias vasaros griuvėsiai,
Nudžiūvę žolės, stagarai pikti.
Tik tu viena kaip žiburys stovėsi,
Sušils šalia ir akmenys pilki.
Ir aš atrodau kartais kaip ta pienė
Keistai geltona spalio vidury.
Jei pasijusi liūdintis ir vienas,
Ateik ir pasėdėk su manimi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-06 20:32:23
Viliojantis kvietimas :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-06 17:01:25
Pienei, kaip ir žmogui, norisi prie ko nors prisiglausti...
O liūdintis ateis ir pasėdėti...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-03-06 08:47:41
Įtaigiai nuvilnija šiltas jausmas.
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-03-05 22:23:53
Gražus vaizdelis.