Vis ieškau savęs tarp nerimstančio sniego kritimo,
Tarp balzgano ryto ir vakaro mingančio žvilgsnio.
Vis ieškau savęs ten, kur pradžią šaltinis pažino,
Tenai, kur neramiosios mintys priklaupę nurimsta.
Vis ieškau savęs tavyje – tu mane atpažįsti,
Ir žodis, ir žvilgsnis, ir juokas vienybę papildo.
Ir virpa erdvėj nenusakoma dvasios bendrystė –
Tai dangūs per mus Žemėn nutiesia savąjį tiltą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-03-05 10:48:56
'Kas gi čia atsitiko? Visą gyvenimą ieškau savęs ir nerandu. Suradusieji grąžinkite mane man...'
Vis ieškau savęs tavyje... Gražus ieškojimas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-03-04 21:33:33
Vaiskus, gražiai susiskaitė...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-04 20:07:21
Prasmingas savęs ir bendrystės ieškojimas... Gražu.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-03-04 18:08:41
darna tai ir yra tiltas dangaus . OK
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-04 15:34:23
Labai jausmingas. Patiko.