Ir didmiesčiuose yra sava maža gatvelė,
Sava kertė, savas kiemas, savas langas.
Manoji glaudžiasi prie juostos Vilkmergėlės —
Sieloje liepsnojantis tikrumo kvantas.
Toks tikras ir tvarus, būties žaismė įstrigus —
Dienų slinktis tarytumei aplenkus būtų.
Apsižvalgau, prarastis be gailesčio skausminga
Iškirto liepas ir rankas dosnias lyg kliūtį.
Viena palikus sužeista, randuos, palinkus:
Jas kaip ir širdis žmonės ir laikas genėjo.
Tad kur tos liepos, mano ir tėčio sodintos?
Žinau, tėvas į šilą dūlėti išėjęs...
Žydelka virta višta ir duona vaišino,
Už brolių nuodėmes skaudžiai išbarus.
Nesuvokiau, kas kaltė ir atleidimas,
Naiviai galvojau: kaltes nurašo karas.
Žiūrėk man į akis ir pajusi kaip skauda,
Kiek sielvarto mums lemtis į sielas pripylė,
Pivonijos šilas nurimo, dangus jūsų nebaudžia,
Kruvinas mirksnis skaudžiai skęsta į tylą.
Ne prospektas, ar stritas, aveniu, ar brodvėjus.
Siauras, akmeniu grįstas į niekur takelis.
Vaikystėj laumės upely žlugtą velėjo,
O velnias su paišinu kalviu jėga galynėjos.
Jau ne tavo š i kertė, šis kiemas ar kampas,
O geliantį bruką juoda derva išdabino.
Stypsok sau svetimas, nepravers nieks lango.
Prie liepos žaizdų glaudžiu virpantį delną.
Ant kalno klevus laikmečio mados nugraužė,
Vienmečiai tarsi smilgos vėjyje blaškosi.
Kas surinks ant žemės rudens byrantį auksą?
Kas be manęs skanaus jų kraują pavasarį?..
Ražas
2015-02-25 12:38:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-03-06 16:25:24
Kažkas su eufonija ne taip...
Labai daug girdėtų įvaizdžių: smilgos vėjyje, virpantis delnas, rudens byrantis auksas...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-02-25 20:43:00
Pamąstyčiau kai kur dėl skyrybos (pajusi, kaip skauda; tarp gatvių nereikia kablelio prieš ar; priklausomai nuo prasmės reiktų išskirti (arba ne) be manęs (atspalviai: kas kitas, jei ne aš – skirti, kas daugiau, kai manęs nebebus – neskirti).
Jėga galynėjos > galynėjimasis yra imtynės, jėgos išbandymas, tad, galima sakyti, ta jėga daugiau dėl jėgos.
Pavyzdys, kaip laiko dvasią perteikia žodis, yra žydelka, brukas; kaip ir prospektas ar stritas, aveniu ar brodvėjus. Savo nuveikia ir stacijos, kvantas.
Pavadinimas ir kūrinys puikiai susikalba.
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2015-02-25 19:19:38
Puikus kūrinys, geras pavadinimas, gili mintis. Manau, kad gal galiu papildyti, nes ne ukmergiškiai to gilumo nesupras. Pivonijos šilas ukmergiškiams skaudi vieta - ten buvo sušaudyti visos Ukmergės apskrities žydai (pagal aukų skaičių - trečia vieta po Panerių ir IX forto).
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-02-25 16:40:30
paskaičiusi pavadinimą, maniau, kad bus rašyta tarmiškai...