Pabučiuoja šiltas pietų vėjas
Dangų, žemę ir upes,
Kaip ir tąsyk, kai buvai atėjęs,
Nešdamas svajas rupias.
Apie meilę net dainavo rytas,
Dar ir vandenys melsvi.
Buvo grožis neišpasakytas –
Su tavim norėjau brist toli.
Ir šalia prie medžio prisiglaudus
Mėnesiena skendėjo auksinė.
Mes nuogi, o ji jausmuose maudos
Lyg didžiam nesenkančiam šaltiny.
Ji linksmai mums šoko ir dainavo,
Ir širdis į ją įsižiūrėjo.
Lūžo medžiai – šalo lūpos tavo,
Aižėjo daina nuo liūdno vėjo.
Bėgo meilė klykdama per dangų –
Griaudėjo perkūnas tąsyk.
Tu dingai palikęs jausmą sprangų,
Sviesdamas dienas pilkąsias.
Pabučiuoja šiltas pietų vėjas
Dangų, žemę ir mane –
buvai atėjęs?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vaidilutė
Sukurta: 2015-02-24 17:59:07
Labai mielas eilėraštis