Pareinu per klonį rytmečio šešėliais
Į namus, kur laukė išskėstas glėbys.
Apkabinta rymau — mano sengalvėlė
Šypsosi kaip saulė mylinčiom akim.
Apkabinčiau visą vaiskumu užlietą
Širdyje dar gyvą artumą namų,
Tik jau nebelaukia, pavaryta liejuos —
Ašarų upeliais išeinu svetur.
----------------------------------------------------
Su savim nešuosi mažuose delneliuos
Meilę taip kaip perlą, gautą dovanų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-02 12:56:49
Gražuma.Labai jautriai.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-02-22 20:40:40
Nuoširdu ir jautru, ašarą ištraukė....
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-02-22 19:25:10
Šauniai, bet pritariu R Vakarei.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-02-22 16:25:25
Tikro jausmo padiktuotas...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-02-22 15:59:51
„Apkabinta rymau – mano sengalvėlė
Šypsosi kaip saulė, mylinčiom akim.."
Dėkui!
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-22 14:03:57
Folkloriškai nuskambėjo. :)