Pareinu per klonį rytmečio šešėliais
Į namus, kur laukė išskėstas glėbys.
Apkabinta rymau — mano sengalvėlė
Šypsosi kaip saulė mylinčiom akim.
Apkabinčiau visą vaiskumu užlietą
Širdyje dar gyvą artumą namų,
Tik jau nebelaukia, pavaryta liejuos —
Ašarų upeliais išeinu svetur.
----------------------------------------------------
Su savim nešuosi mažuose delneliuos
Meilę taip kaip perlą, gautą dovanų.