nesibaigs šis pasaulis 
                            sakai man 
jis gėlė ant drobės nutapyta 
priversta vis iš naujo sudegti 
ir vis amžiams atgimti kas rytą 

nesibaigs ši diena nors 
                              pavargo 
nuo dvejonių slydimų ar mūsų 
tau teptukai ir šiluma rankų 
man žiupsnelis lietaus vėjo lūpom 

nesibaigs šis laukimas bet 
                               veltui 
tu bandysi gyvent nušvitimais 
smėlio laikrodis krenta iš rankų
o gėlė nebaigta. Netapyta