***
nesibaigs šis pasaulis
sakai man
jis gėlė ant drobės nutapyta
priversta vis iš naujo sudegti
ir vis amžiams atgimti kas rytą
nesibaigs ši diena nors
pavargo
nuo dvejonių slydimų ar mūsų
tau teptukai ir šiluma rankų
man žiupsnelis lietaus vėjo lūpom
nesibaigs šis laukimas bet
veltui
tu bandysi gyvent nušvitimais
smėlio laikrodis krenta iš rankų
o gėlė nebaigta. Netapyta