Šitą istoriją sužinojau
kantriai išklausęs seną kiną,
kai kartu važiavome į Pekiną.
Į kitą Amūro krantą
mes perplukdėme
senąjį partijos transparantą
su tėviškai besišypsančiu Mao Dzedūnu.
Kad jį perkūnai,
juk mes už jo kaip už mūro,
nes laikėmės lyg blusos ant jo sprando,
kai pūtė raudonasis Rytų vėjas.
Nors jis daug plepėjo,
nors jis buvo idiotas,
bet turėjo didingų idėjų.
Jo laikais dažnai ašaromis lijo,
kurios tuoj kietėjo
ir virto į krakmolą,
kuris vėliau supelijo,
o mes per dienas mindėme
kultūrinės revoliucijos molį,
kasdien melancholiškai
ir nuolankiai stūmėmės į priekį,
vis žvelgėme į miglotą tolį,
laukdami ateinančio Konfucijaus,
nes Mao pasakė: dirbk ir tikėki.
Bet prie ko čia vairininkas Mao
ir senasis partijos transparantas?
Ne prie ko. Jei tikėsim Dersu Uzala,
jį sudraskė vienišas gamtos mutantas,
baltasis Ūsurijos tigras,
kurį piktieji imperialistai užsiundė,
o Mao, kaip ir visi mirtingieji,
lovoje pasitiko gyvenimo galą.
Sit transit gloria mundi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-02-16 23:52:49
Sulig pirmomis eilutėmis ir man kilo mintis papasakoti apie vaikiną kopūstą Pekiną, bet nenoriu dabar mėtytis, be to, šis Pasakojimas užgožia.
Jo siužetinė linija plaukte plaukia, moralas kaip Amūro krantas, tai net nėra ką daug komentuoti. Bet kas pasakys, kad gerai čia Jūs...
Veikėjai parinkti pagal teritoriją (situacija lokalizuota, kaip, pvz., Pilsudskio, Suvalkų ir bambalių atveju, panašiai būtų suvedus ir Goiko Mitičių bei Makenos auksą – be abejo, suprantate, apie ką aš). O ir tas anas Mao nė prie ko. Taip, labai galima išvysti ir jį, bet per šį abstrahuotą pasakojimą (manau, ne veltui minimi paplėkę laikai ir sielvartai) atskleidžiama labai sena ir kartu amžina tiesa apie gyvenimą, žmonių santykius ir visa ko prasmę ar beprasmybę. Plukdyk neplukdęs transparantus per Amūrus ar Lemūrus, regzk nerezgęs intrigas – viskas vienąkart baigiasi. Netgi galėčiau pasakyti, kad kūrinys apskritai visokių aistrų tema (godumas, prisitaikėliškumas, bendradarbiavimas, baudžiava, minios jausmas ir kt.).
Ach, Mao! Ne tas jis, tikrai. Amžinosios šlovės matyti tik tiek, kiek linksniuojamas vardas. (Bet ir Dersu Uzala linksniuojamas. Jie savaip įsiamžinę ar įamžinti abu, nors skirtingi tipažai, gyvenimo filosofijos modeliai). Nežiūrint to, kad Mao turi įvairiakalbių prasmių, pirmiausiai jis besąs apskritai mielas maitintojas Dzedūnėlis. Galbūt D. U. yra kita jo atmaina, literatūriškai leidžianti pabaigoje tipažus gretinti, rodant, kad vis dėlto baigtis yra baigtis.
Vos vos (nes viskas parašyta) apie moralinius-bendruomeninius aspektus. Dirbk ir tikėki... Dirbs tau kas nors (klausimas tinka ir kultūrininkams). Diedas reguliuoja eismą, nelabai kelsi revoliucijas, geriau pampti prisisiurbus (kad ir) prie idioto.
Ne viską aprėpiau, bet galop ačiū. Kūrinys svarus. Iš kino, knygų, gyvenimo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-16 23:52:02
Cuius regio, eius religio.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-16 22:40:02
jau tas vairininkas Mao-įkvėpė neprastai parašyti