Grybšteli žvilgsnis pažįstamas,
Sau įžadą duodu: Tyla...
Kam gi tie žodžiai nedygstantys?
Bet ištari pirmas: „Sveika...“
Keistas jautrumas vėl šliejasi –
Vis tiek užsidėsiu šarvus.
Tai, ką buvau nutylėjusi,
Lai žydi many, lai išbus...
Snūsteli vėjas tarpuvartėj,
Į prieblandą nyra diena...
Žodžiai šventi keistai glumina.
Užvėriau duris. Vėl kalta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-16 23:53:15
Tikrai prieblanda. Bet dar ne tamsa :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-02-16 23:27:17
Labai trapiai ir jautriai nuskambėjo, priglausiu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-16 23:02:49
puikios eilės
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-16 20:59:23
Jautru. Išgyvenimai eilutėse.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-02-16 19:48:22
Tai turbūt dėl nepasitikėjimo? Jautriai čia.