Grybšteli žvilgsnis pažįstamas,
Sau įžadą duodu: Tyla...
Kam gi tie žodžiai nedygstantys?
Bet ištari pirmas: „Sveika...“

Keistas jautrumas vėl šliejasi –
Vis tiek užsidėsiu šarvus.
Tai, ką buvau nutylėjusi,
Lai žydi many, lai išbus...

Snūsteli vėjas tarpuvartėj,
Į prieblandą nyra diena...
Žodžiai šventi keistai glumina.
Užvėriau duris. Vėl kalta...