Laiko dulkės

Barsčiau žodžius,
o tu juos surinkai.
Nejau tikėjai,
pumpurais dar sprogs jie?

Ne priekaištas,
bet atsakyk nūnai, –
O kas tavoj
širdies slėptuvėj noksta?

Nežydi žodžiai...
Ir anie nuvys.
Ruduo...
Tad širdį sėjai retas ruošia.

Pro laiko dulkėm
užneštas akis
Teįžiūrėjau tik...
jaunystės bruožus.
Eiliuotoja

2015-02-12 14:21:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2015-02-13 10:09:11

ypač patiko pabaiga.Iki jos buvo kryptingai ir prasmingai einama.Puikus eiliukas

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-02-12 22:42:45

Bet matėt juk tuos jaunystės bruožus. O tai jau yra pliusas, nes kiti nebemato, deja... :(

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2015-02-12 20:49:46

pritariu