Laiko dulkės
Barsčiau žodžius,
o tu juos surinkai.
Nejau tikėjai,
pumpurais dar sprogs jie?
Ne priekaištas,
bet atsakyk nūnai, –
O kas tavoj
širdies slėptuvėj noksta?
Nežydi žodžiai...
Ir anie nuvys.
Ruduo...
Tad širdį sėjai retas ruošia.
Pro laiko dulkėm
užneštas akis
Teįžiūrėjau tik...
jaunystės bruožus.