Laiko dulkės

Barsčiau žodžius,
o tu juos surinkai.
Nejau tikėjai,
pumpurais dar sprogs jie?

Ne priekaištas,
bet atsakyk nūnai, –
O kas tavoj
širdies slėptuvėj noksta?

Nežydi žodžiai...
Ir anie nuvys.
Ruduo...
Tad širdį sėjai retas ruošia.

Pro laiko dulkėm
užneštas akis
Teįžiūrėjau tik...
jaunystės bruožus.
Eiliuotoja