Nebūs pavasarė so miėlėnuom kvietkeliem.
Ni saulės blėzgontiū spinduliū.
Sklēsės po longo skausmū kvietkas,
Ni aš, ni to nebiesi jau senoujo tako.
 
Retā kartā vies radės senouji puoteri,
Siūboudams vėrpins po longās.
Veizies tep poikē, tīlē  mėnesienuo
Tėk tāva   žīdras akīs ėš dōngāus.
 
Vuo  bus pavasarė tėk tīli, tīli raudēlė
Be skombiū ė linksmū, tronkiū gaidū.
Po longo vėins sau pats „Kuprielis“,
Rīpous ėš šėrdgielas smoikelio seno.