Šėrdgiela
Nebūs pavasarė so miėlėnuom kvietkeliem.
Ni saulės blėzgontiū spinduliū.
Sklēsės po longo skausmū kvietkas,
Ni aš, ni to nebiesi jau senoujo tako.
Retā kartā vies radės senouji puoteri,
Siūboudams vėrpins po longās.
Veizies tep poikē, tīlē mėnesienuo
Tėk tāva žīdras akīs ėš dōngāus.
Vuo bus pavasarė tėk tīli, tīli raudēlė
Be skombiū ė linksmū, tronkiū gaidū.
Po longo vėins sau pats „Kuprielis“,
Rīpous ėš šėrdgielas smoikelio seno.