Nebegreitos kojos

Santrauka:
prisilaikau taisyklių, todėl rašau kiek kitaip, nei anksčiau (kalbu ir apie „brandų“ eil. turinį).
Liūdna, kai už lango gruodas...
Dar graudžiau, kai pajunti,
Kad seniai jau atsibodus
Moteriškė ta pati...
Eitumei kitos ieškoti
Kaimo vieškeliu plačiu,
Vatinuką pranešiotum
Išėjimu tuo pačiu...

Juk nesitiki, kad bus tau
Pagrūmota su lazda...
Po galais! Kurioj gi pusėj
Tarpsta senmergė viena?
Kelią kažkada žinojai
Ir užsukęs ten buvai...
Kai greitesnės buvo kojos,
Langą verdavai lengvai.
.............................................
Nulingavęs galą kelio,
Dėstai kojas atgalios,
O riestainį, kurs kišenėj, –
Lai saviškė sukramsnos.
Eiliuotoja

2015-02-10 12:12:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2015-02-10 21:36:31

Gyvenimo realijos :)

Vartotojas (-a): Viltenė

Sukurta: 2015-02-10 21:24:15

O riestainį, kurs kišenėj, –
Lai saviškė sukramsnos. :)))

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2015-02-10 20:46:02

Man tai atrodo satyriška. Kalbama su tokia potekste.
Nieko nėra gražiau kaip jausmais pagrįstos ėilės. Kas mes be jausmų, robotai?  :)