Nebegreitos kojos
Liūdna, kai už lango gruodas...
Dar graudžiau, kai pajunti,
Kad seniai jau atsibodus
Moteriškė ta pati...
Eitumei kitos ieškoti
Kaimo vieškeliu plačiu,
Vatinuką pranešiotum
Išėjimu tuo pačiu...
Juk nesitiki, kad bus tau
Pagrūmota su lazda...
Po galais! Kurioj gi pusėj
Tarpsta senmergė viena?
Kelią kažkada žinojai
Ir užsukęs ten buvai...
Kai greitesnės buvo kojos,
Langą verdavai lengvai.
.............................................
Nulingavęs galą kelio,
Dėstai kojas atgalios,
O riestainį, kurs kišenėj, –
Lai saviškė sukramsnos.