Trys beržaliai — miškas,
Tep sakydavo mano susiedas.
Lyg bitių avilys dūzgia mano mintys.
Vis atsimenu, kap an kaimo gyvenau,
Kap su susiedais sklodniai rokavomės.
O kap per šienapjūtį buvo vesela.
Susaidavo vyrai baltais marškiniais pasdabinį,
O moteriškos su baltom skepetukėm.
Ir žvangėdavo dalgiai ir švytavo,
Nu dzie, nieko gražasnio nesu matius.
O kap gerdavo pailsį iš ąsočių šaltų sulų, kap gerdavo.
Galvoju, kad jyj buvo neišpasakyto smoko
Ciem ištroškusiem vyram.
Nusišluoscydavo lūpas ir vėl už dalgių.
Vėl švyscojo pradalgės.
Ir tep gera an dūšos, tep šilta...
Rodos, cik vakar tai buvo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-02-10 19:47:43
Čia dzūkiškai, gražu, įdomu, juk taip ir būdavo. Prisimenu iš vaikystės šienapjūtę, labai taikliai pateikta.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-09 20:24:25
Man kažkaip neaukštaitiškai :))) Bet man patiko..prisiminiau plynus laukus pjauto šieno, kurį arkliuku po 10 km., parvežti į namus reikėdavo.Neskaitant jau to, kad dar ir sugrėbt...Ačiū Vasara7. Gražu.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2015-02-09 10:27:45
Aukštaitiškai plojimais prisidedu. Gražu.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2015-02-08 20:04:52
„Nu dzie, kaip gražu..." :)
Žemaitiški plojimai Jums!