Trys beržaliai — miškas, 
Tep sakydavo mano susiedas.
Lyg bitių avilys dūzgia mano mintys.
Vis atsimenu, kap an kaimo gyvenau, 
Kap su susiedais sklodniai rokavomės.
O kap per šienapjūtį buvo vesela.
Susaidavo vyrai baltais marškiniais pasdabinį, 
O moteriškos su baltom skepetukėm.
Ir žvangėdavo dalgiai ir švytavo,
Nu dzie, nieko gražasnio nesu matius.
O kap gerdavo pailsį iš ąsočių šaltų sulų, kap gerdavo.
Galvoju, kad jyj buvo neišpasakyto smoko
Ciem ištroškusiem vyram.
Nusišluoscydavo lūpas ir vėl už dalgių.
Vėl švyscojo pradalgės.
Ir tep gera an dūšos, tep šilta...
Rodos, cik vakar tai buvo.