Į tave ateinu atsigerti šaltinio gaivos,
Į tave ateinu – į tave be kelių, be takų.
Net juodžiausioj nakty tik tavęs mano siela ieškos,
Nes tikiu tavimi – tavo meile švenčiausia tikiu.
Į tave ateinu per erškėčius – jie drasko rankas,
Ir per dykumą karštą, per šalčio ledynus einu.
Net jei skauda viduj, o tamsybėse tūno kažkas,
Aš jaučiu, kad tu savąją meilę siunti dovanų.
Aš jaučiu... dykumoj laša gaivūs lašai,
O erškėčiai pražysta žiedais neregėtų spalvų.
Nors tamsybėse šnabžda kažkas, kad mane pamiršai,
Bet juk meilė švenčiausia tava tyliai eina kartu. Į tave ateinu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raskila
Sukurta: 2015-02-08 19:19:15
Labai gražu:)
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2015-02-08 17:03:41
Toks dainingas ėjimas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-02-07 18:55:48
Puikus jausmų šokis.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-02-07 18:45:54
Eilėraštis išjaustas ir išgyventas. Puiku.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-07 18:04:14
puikus himnas gražiausiam jausmui
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-02-07 16:19:47
Puiku.