Į tave ateinu atsigerti šaltinio gaivos,
Į tave ateinu – į tave be kelių, be takų.
Net juodžiausioj nakty tik tavęs mano siela ieškos,
Nes tikiu tavimi – tavo meile švenčiausia tikiu.

Į tave ateinu per erškėčius – jie drasko rankas,
Ir per dykumą karštą, per šalčio ledynus einu.
Net jei skauda viduj, o tamsybėse tūno kažkas,
Aš jaučiu, kad tu savąją meilę siunti dovanų.

Aš jaučiu... dykumoj laša gaivūs lašai,
O erškėčiai pražysta žiedais neregėtų spalvų.
Nors tamsybėse šnabžda kažkas, kad mane pamiršai,
Bet juk meilė švenčiausia tava tyliai eina kartu. Į tave ateinu!