Santrauka:
Skirtas AtA kunigui E. Kraujaliui.
Toks baltas, kaip beržo kamienas
Senojoj medinėj šventovėj.
Kai niekas nemato, jis stovi
Ir meldžiasi ten pats sau vienas.
Jis tyliai nueina klausyklon,
Be garso iš jos iššiurena.
Bažnyčia sena, ir jis senas,
Bet juk tik dėl jos jis gyveno.
Didingam be žvakių altoriuj
Sunėręs rankas ant krūtinės
Aukoja mišias paskutines,
Kol sutemos gaubia šventorių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-04 20:53:10
Sutinku - asmeniškas, bet labai patiko.Eilėse širdis kalba.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-04 14:51:26
Asmeniškas, sunku tokius komentuoti. Manau, kad labai patiktų...