Kaip palengvėja, kai galvoj anei vienos minties,
Nei išlikimo rūpesčio, nei noro, kad kas nors atleistų,
Tarytum rytas vėl nuo balto lapo prasidės,
Bus plačios paraštės ir be skubros nupiešiu raštą keistą,
Ir nieks neklaus,
kodėl?.. kodėl?.. kodėl?..
Ir nešis lūkesčius visi kažkur toli pro šalį,
Kol horizonto paslaptys ims vakarėjant mėlt
It koks paklydėlis bešaknis ir bevalis.
Stabdysiu? Ne. Apklostysiu sapnais,
Voratinklių šilkais ir sidabrinėm dulkėm.
O jis nepyks, nebars, nerėks, nekeiks,
Tik pakuždės:
Pavargom, einam gulti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-02-05 21:35:29
...,,apglostysiu sapnais" ... kuždančios eilės svajas ir gyvenimą.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-04 17:06:33
toks mąslus kalbėjimas, tiek daug pasakyta...gilu
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-04 15:05:47
O jis nepyks, nebars, nerėks, nekeiks,
Tik pakuždės: Pavargom, einam gulti... net pašiurpau .GRAŽU.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-04 14:48:28
Jūsų kūryba labai savita, ji profesionali, man patinka. Šitas eilėraštis lyg neįsipaišo į bendrą kontekstą. Bet man jis yra pats, pats...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2015-02-04 11:37:33
Sklandžios, nieko nereikalaujančios eilės, ir žodžiai taip ramiai nugula sielon...
Vat tik tų paryškinimų nesinori, kam? Viskas ir taip suprantama, jausmai virtę žodžiu viską pasako.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-02-04 10:29:02
Ar taip būna? Tikriausiai... Labai patiko.