tarsi švytintis perlas mėnulis
sminga į vakaro skruostą
tamsiai mėlynos kregždės
sukrinta į paribio plyšį
vyzdžiai gaudo vyzdžius
ir blakstienomis vakarą glosto
aš tolstu nuo tavęs
nors žinau
nesivysi
pastovėk
kol nubėgsiu basa aš į virpantį rūką
kol apkvaisiu išgėrusi
mėlyno vakaro nuodo
dar nešvinta
tik angelas mane pamatęs suklumpa
tu esi mano vakaro kilpa
ir aš pasiduodu
klykia mėlynos kregždės
neklausia ir tylą sukarpo
vis praplėšia sparnais
išrasojusį paribio plyšį
tu išeiti bandai pro saulėtekio rožinę arką
juk žinai juk žinai
nesivysiu
tiktai kregždės nukrykščia per dangų
tavo pėdas
mėlynom plunksnom apmėto
2015 01 15
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-02-27 00:41:46
Tiesiog nuostabu.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-02-03 14:49:06
Labai jausmingai perskaičiau...patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-03 11:16:14
dar vienas puikiai sukurtas šios autorės šedevras, toks be galo tikras ir kartu nežemiškas, kažkoks daugiau pakylėtas, puikios metaforos, išpildymas, skaitai ir jauties pakylėtas, užliūliuotas.Ačiū.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-02-03 11:10:21
tamsiai mėlynos kregždės
Jau vien tik ši eilutė sukuria, tokią dangiškai tyrą paslaptį..
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2015-02-03 11:00:05
Gerai, kad čia yra Užuovėja be užuovėjos. Ką dar?
Kartais patylėjimas irgi reiškia protingą komentarą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-02 10:18:44
Kitaip kažkaip. Man įdomiau irgi, kada įvairiau. Čia yra rimas, normalus rimas, bet jis kitaip išdėstytas, bandot eksperimentuoti. Apie jausminius dalykus nekalbėsiu šįsyk. Man patiko forma, ypač vykęs pirmas posmas. Čia yra tinkami sąskambiai: švytintis, vyzdžiai, vyzdžiuos, nesivysi – va, kiek viename nedideliame posmelyje. Ir dar tas kregždėms tinkamas „nesivysi“. Jau pats žodis skamba lyg kregždės skrydis... Taip yra mano vaizduotėje :)