Meilė begalinė kaip dangus,
Vynas sidabrinėje taurėje.
Pakeliu rankas, lekiu drugiu –
Sapną žalią užgula lapija.
Po lašelį mažą lyg rasa
Visą naktį taurėje skandinom,
Ir joje išbraidžiojau basa
Ilgesį bekraščių pajautimų.
Net nepastebėjau kaip kažkas,
Lyg žmogaus balsu širdin prašneko –
Kur skubi – išgersi net bangas –
Dar pasiūlydamas amoniako.
Ir blakstienos virpteli styga,
Ir širdies giesmė staiga nutyla.
Tiktai vyno taurėje dėka
Šitas sapnas pranašauja tylą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-02-03 15:49:48
Toks gana mįslingas pažaidimas su tais sapnais. Ir visgi viliuosi, kad sapnas, o jei ne, tada pakreipčiau mintį kita linkme.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-02-01 23:29:14
Bet juk sapnas, todėl viskas taip... :)))
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-02-01 21:02:20
...daug pasakyta...Bet, manau, kai kur galima buvo ir patylėti...Todėl eilėraščio pavadinimas pats sau prieštarauja. O ir tokio stiliaus eilėraščiui displėjus ir amoniakas reikalingi kaip karietai ABS'ai (na čia šiaip pvz.).