Meilė begalinė kaip dangus,
Vynas sidabrinėje taurėje.
Pakeliu rankas, lekiu drugiu –
Sapną žalią užgula lapija.
 
Po lašelį mažą lyg rasa
Visą naktį taurėje skandinom,
Ir joje išbraidžiojau basa 
Ilgesį bekraščių pajautimų.
 
Net nepastebėjau kaip kažkas,
Lyg žmogaus balsu širdin prašneko –
Kur skubi – išgersi net bangas –
Dar pasiūlydamas amoniako.
 
Ir blakstienos virpteli styga,
Ir širdies giesmė staiga nutyla.
Tiktai vyno taurėje dėka
Šitas sapnas pranašauja tylą.