Sugėrė kvapą rudeninį mėtos,
Šermukšnių ašaros sukruvino pečius.
Atrodo, visos temos mūsų iškalbėtos,
Tik skliauto dagčiai
Uždega medžius.
Kai negirdi
Ar kai klausyt pabosta,
Glamonė balso —
Rodos, taip trapu...
Keistai žiūriu į trumpą smilgų šokį
Ir dulkių lietų
Tau ant atlapų.
Ir švintant rankos
Taip lėtai pakyla,
Lyg gulbės glamonėtųsi kaklais.
Einu basa,
Einu viena į tylą,
Lyg properšoj ieškodama aklai
Atšalusių akių ir lūpų karščio.
Paimk iš manęs viską,
Kas brangu...
Kol gyvas jausmas dygsniais kūną varsto,
Kol kaista kraujas,
Kol tavim degu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-31 18:43:56
kaip visada šios autorės iki galo išjausta, puiki lyrika
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-30 20:53:33
Visiškai pavadinimas atitinka kūrinio esmę. Jau taaaaip sudygsniuota, kad amą užima nuo jausmų antplūdžio. Liuks.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-30 20:22:53
Grožis neišpasakytas. :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-30 19:47:04
Su meilės adatėle puikiai išdygsniuota...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-30 19:06:50
Žavu, nuostabu, trapu... priglausiu, labai patiko.